Ar vertimai darko lietuvių kalbą?

parašė , 2014-09-24 23:41

Dabartinėje informacinėje visuomenėje, bendrame globalizacijos kontekste vertimo paslaugoms tenka svarbus vaidmuo. Didėjant tarptautiniam bendradarbiavimui, tarpkultūriniams šalių ryšiams, spartus ir kokybiškas vertimas leidžia dalyvauti tarptautinės komunikacijos procesuose, kultūriniuose šalių mainuose. Vertimo paslaugos suteikia galimybę bendradarbiauti daugeliui šalių. Tačiau globalizacijos kontekstas, vis didėjantis vertimų srautas implikuoja būtinybę rūpintis vertimo kalba – gimtąja lietuvių kalba kaip tautos tapatybės raiška, viena iš kultūros formų, jos likimu, nes globalizacija reiškia ir kultūrų asimiliaciją, niveliavimą.

Vertimo kokybė

vertimo paslaugosPastarųjų dviejų dešimtmečių vertimų į lietuvių kalbą kokybė kelia didelį rūpestį. Sparčiai verčiamuose, kartais neredaguotose tekstuose apstu svetimos kalbos įtakos, nelietuviškų konstrukcijų, svetimžodžių, kitų lietuvių kalbos normos ir realios vartosenos nepaisymo atvejų. Apie meninių tekstų vertimo kalbos trūkumus yra rašęs prof. V. Labutis ir kiti kalbininkai. Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertėjo darbą, vertimo kokybę, ginti literatūros vertėjo profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2007 metais įsteigė Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą. Jau kelerius metus ši kasmetinė premija skiriama už netinkamus, netaisyklingos kalbos grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus, už netikusį redagavimą.

Lietuvoje parduodamų knygų kiekybinė analizė rodo, kad knygynuose daugiau parduodama verstinės literatūros nei originalių autorių kūrinių. Vertimo tekstų kalba ugdo skaitytojų, ypač vaikų, paauglių, kalbos jausmą, moko stilistinio kalbos vartojimo, todėl meninių tekstų vertimas pirmiausiai traktuojamas kaip kultūrinis, o tik po to komercinis veiksmas.

Vertimai ir dokumentai

Vertimo kritikams, kalbininkams kelia rūpesčių ir dalykinių (nemeninių) tekstų vertimai. Juose apstu terminų vartojimo, lietuvių kalbos leksikos vartojimo, morfologijos, sintaksės, stiliaus klaidų. Minėtų klaisdų galima aptikti įvairių mokslo sričių ir ES vertimo dokumentuose. Dokumentuose, į kuriuos perkeliami ES administracinių tekstų vertimai, matyti kitos kalbos tekstų ypatybės: atsirado naujų terminų, dokumentų, institucijų pavadinimų, padaugėjo tarptautinių žodžių, atsirado neverčiamų kitų kalbų žodžių ir jų junginių: keičiasi sakinio struktūra, jie labai ilgi ir nesklandūs; dėl analitinės anglų kalbos įtakos pagausėjo daiktavardinių konstrukcijų. Lietuvių kalbos sistemos ypatumų neatitinkanti dalykinių tekstų vertimo kalba veikia ne tik administracinę, kurios nors mokslo srities kalbą, bet ir lietuvių kalbą apskritai. Tad dalykinių ir metininių tekstų vertėjų vienas iš svarbiausių uždavinių turėtų būti vertimo kalbos – lietuvių kalbos savitumo išsaugojimas, jos turtinimas naujomis stilistinėmis išgalėmis, atsižvelgus į kalbos pobūdį. Vertėjai turėtų nepamiršti, kad lietuvių kalba pasaulyje turi išskirtinį statusą – ji laikoma viena iš seniausių gyvųjų indoeuropiečių šeimos kalbų, mažiausiai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės.

Taisyklingai vartoti gimtąją lietuvių kalbą, tinkamai versti įvairių stilių, žanrų tekstus, kūrybiškai taikyti vertimo teorijos principus gali tik profesionalūs vertėjai. Kiekvienas vertėjas turi tobulinti savo kvalifikaciją, o vertimo biuras samdyti tik profesionalius vertėjus. Atlikti kokybišką vertimą yra pakankamai sudėtinga. Tačiau vertimas dažnai turi išliekamąją vertę. Atliktu vertimu gali vadovautis net ne viena karta.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Aktualu sporto papildai? Įsigykite juos iš thinkplatinum.lt.